Niekaip neprisėdu parašyti. O taip norisi.... Nors ir dabar jau milijonas valandų ir rytoj anksti keltis, bet dar laukia dvi serijos serialų, neparašyti laiškai.... O kiek knygų neskaityta.... Bet po truputį. Po truputį grįžtu. Po truputį šitas pragaras ima vėsti ir šviesėti. Bent jau iš mano gyvenimo. Nors namuose yra dar du žmonės, iš kurių vienam visai nepyragai ir dėl to ir kitiems dviems nėra super smagu.... Bet matyt visa tai į gera. Ar ne? Gi visada po sunkumų ateina lengvumas? Ateina laimė ir geri dalykai?
Norisi tuo tikėti. Daug kuo norisi tikėti. Norisi mylėti. Bet čia ir vėl ruduo kaltas. Dėl to ir keksiukus imu kepti net ir vėlai grįžus iš darbo. Namie šventė.... Nors ir pavogė iš manęs rytdieninę išeiginę, ir ryt vakare nuveiksiu ką nors gero! Gal pagaliau perskaitysiu bent 50 puslapių kurios nors iš naujų knygų!
Pasiilgau mokslo.... Pasiilgau to jausmo, kai supranti, kad tai, ką mokaisi, tave veža... Ir net gyventi smagiau pasidaro. Bet, kaip rodo patirtis, dėl to dar reikės pakovoti. Bet aš juk nepasiduosiu, dar ne tokius kalnus nuversiu, kad pasiekčiau ko noriu. Nes žinau kad galiu. Žinau, kad sugebėsiu parašyti tezę ketvirta savo kalba, žinau kad išmoksiu dar bent dvi kalbas. Žinau, kad aš ten gyvensiu... Nežinau tik kada. Bet nujaučiu, kad MANO metas tuoj išauš. Nes košmarai, kad mane visi palieka, kamuoja kone kas antrą naktį... "Jinai durna ir prisvilino koldūnus". Dievaži norėčiau save pakonsultuoti ir suprasti kas darosi toje mano galvoje ir ką visa tai reiškia ;D
O gal tikrai bandyt biškį į mados sritį įsisukt? Žodžiu, laukiu Naujų metų, manau jie atneš labai daug naujo į mano gyvenimą. Ir ištirpdys šitą įšalą.
We were made to Love. http://www.youtube.com/watch?v=nRpjsFcb2uo
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą