Sunday is just a day in a week.

  Allways keep your heart locked up < Says HAIM. I wonder if they are right.
 

  Pasiklydau savyje šią savaitę. Pasiklydau tarp nuolatinio šviežių bandelių kvapo, kavos aromatų, nuolatinio triukšmo atidarius langą, tarp kalnų tolumoj. Pasiklydau savo minčių labirinte. Įsivėliau į neaiškius reikalus, į voratinklį. Pasiklydau mieste kur populiariausia šuns veislė yra taksas, o mėgstamiausias žodis "bella". Visai smagu būti pasiklydusiai. Čia ir dabar akimirkoje. Visai smagu.

Big city life.

   Keista. Vėl eiti tomis pačiomis gatvėmis, jausti tą patį orą, girdėti tuos pačius garsus. Rožinės sienos tarsi izoliuoja nuo aplinkos, atrodo vis dar esu ten pat, jaučiu tą patį.. bet ne. Žengiant pro laiptinės duris iš karto pasitinka akiai ir ausiai malonus chaosas... Tada suprantu, tos rožinės sienos bus vieta, kurioje galėsiu pasislėpti... 

   Ir nors šiandien jaučiuosi vienišiausias žmogus žemėje gavęs su labai didele žuvim per veidą - gyvenimas tikrai labai nuostabus. "Never let a bad day make you think you have a bad life". Tikrai taip nėra. 

   Mažos gatvelės, kuriomis keri kelią skubant į universitetą, kalba pačios už save... Jaučiuosi kaip namuose toli nuo namų. Nors kambarys dar labai šaltas, tikiu, kad šiandien arba ryt atvažiuos mano amunicija ir kambarys taps jaukesnis. Greitu metu atsiras ir koks nors augalėlis. Bus visai smagu.

   O ir šiaip. Šiandien buvo pilna emocijų ir išgyvenimų diena. Net nežinau kaip jaučiuosi. Ir pati save nustebinau. 

   Bet ryt nauja diena, naujos ir emocijos.

Well.

 Tai ką. Išsikraustau. Palieku visišką bardaką namuose, kuris tikriausiai nemenkai primins mano gyvenimą paskutinėmis dienomis čia. Visai liūdna išvažiuoti... Naujos pažintys, naujos veiklos, net perspektyvos. Tiek daug šį kartą čia palieku. Bet, kiek reikėjo nueiti kad atsidurčiau kur esu dabar.

  Bet apie tai kitą kartą. Liko 8valandos iki skrydžio, o lagamino krovimas vis dar procese. 

Pasiilgsiu. Ką...

http://www.youtube.com/watch?v=pUUU5LSbYHA - I hope life teached you good.

Say something

   Pirmoji diena, kai tikrai galiu mėgautis jos saulės spinduliais. Bet turiu padėkoti savo karmai, kad to nedarau. Bet rytinis krosiukas ir kardio numuša įtampą beveik perpus. [Say something I'm giving up on you]. Nusprendžiau savo nervus supakuoti į vakuuminius maišus ir išsiųsti į Afriką. Kiek galima iš tikrųjų. Paskaičius pernai metų įrašus ant rankos pirštų galima suskaičiuoti, kiek iš jų yra teigiami. Nes atrodo, kad visą neigiamumą norisi išlieti ne kam kitam, o pasilikti sau. O tas pasilikimas sau gerokai slegia kartais, tai tada imi rašyti, kad bent kažkiek palengvėtų. Bet galiausiai supranti, kad visa tai ką užrašai, juk galiausiai liks kaip vienintelis prisiminimas.... Tai reikia  gal ir kažką linksmo parašyti!

  Kaip pavyzdžiui reabilitaciniai savaitgaliai su private jokes, kaip netikėti kavos gėrimai, nes draugai pasako kad atvažiuoja, kaip blogos nuotaikos kėlimasis valgant sushius su draugėmis, kaip čiuožinėjimas ant ledo, kaip nesėkmės, kurios suartina, kaip nepažįstamų žmonių žvilgsniai einant pro šalį, priverčiantys pasijusti tądien ypatingai, kaip dainos, kurios primena šiltą vasaros dieną, kaip užsisvajojimai atliekant svarbius darbus, kaip noras pasipuošti, kaip geros knygos skaitymas, kaip dokumentinių filmų apie serijinius žudikus žiūrėjimas valgant blynelius su mėlynėmis, kaip šaltukas kandžiojantis skruostus, kaip balinta kava, kaip rytas, kai pabundi ne nuo žadintuvo, o nuo mylimo žmogaus žvilgsnio, kaip pusryčiai į lovą, kaip rytinis krosas, kaip ilgas šiltas dušas, kaip drugeliai pilve, kaip gražios užrašų knygelės, kaip kelionės į Italiją kas mėnesį, kaip stojamieji egzaminai su teigiamu rezultatu, kaip italų kalba, kaip maudynės jūroje, kaip irstymasis valtimi, kaip buriavimas, kaip krepšinis, kaip gyvenimo tvarkymasis, kaip šuns vedžiojimas, kaip kelionės į Paryžių planavimas, kaip žinojimas kad jau tuoj tuoj, kaip statuso pakeitimas, kaip...kaip meilė.

  Viskas gali būti kaip nori pats, bet kartais reikia, kad kažkas palaikytų už rankos.

   "Tu tik su juodais nesusidėk, prašau..." 

I'll be the one if you want me to* 

The horror of January.

   Well, that happened fast. Atrodo vakar dar nežinojau nieko apie savo ateitį, o dabar penki šimtai milijonų planų sudaryta dar ten net nenuvažiavus. Gal ir žavu. Sausis buvo turbūt ilgiausias mėnuo nuo rugsėjo (nepaisant spalio, kuris irgi žudė savo staigmenomis), bet tuo pačiu buvo ir pats kupiniausias visokiausių emocijų/išgyvenimų/būsenų. Viena iš dažniausių - įtampa ;D Stipresnė ar silpnesnė jos išraiška lydėjo praktiškai kasdien. 

   Nors ir žiauriai vėluoju su Naujametiniais pažadais ir tikslais, bet visgi.... Tikrai nežadėsiu gerti daugiau vandens, sveikai maitintis ir pradėti sportuoti. Nes greičiausiai to nebus... Bet noriu pažadėti, kad daugiau mylėsiu, nesvarbu - save, tave, jį ar ją, Noriu pažadėti, kad daugiau stengsiuos ir kad pasiekus rezultatą nebesvarstysiu ar tikrai to noriu, juk galiausiai tokius kryžiaus kelius reikėjo praeiti... Pažadu į viską žiūrėti teigiamiau. Why? Because I can. That's why.

  "Sunkus gyvenimas" - "Ne gyvenimas sunkus, o žmonės durni". Ir imi po truputi pažinti save, galiu pasakyti, kad nesu turėjusi sudėtingesnių santykių nei su pačia savimi. 

  Mėgstu ryte neskubėti, pabusti nuo kavos kvapo ar draugų juoko.... Mėgstu kai apkabina ir pabučiuoja. Bet labiausiai mėgstu pokalbius apie viską ir apie nieką.
  Dar mėgstu kai esi pasipuošęs tik savo šypsena ir komplimentais, tada ir aš graži šalia jaučiuosi :)



At the end.... Life is pretty amazing, huh?  http://www.youtube.com/watch?v=-2U0Ivkn2Ds