Apie gyvenimą.

     Įdomiai viskas klostosi paskutiniu metu. Jokių parkių nebeliko. Gyvenu savo itališkąjį gyvenimą čia ir dabar. Nežinau ko noriu. Bet čia normalu iš tikrųjų. Šiaip su kiekviena diena atrodo atsikeliu ir vis labiau suprantu kas ir kaip. Ir kad tik MĖNUO liko ir tada daryk ką nori. Nu ten egzaminus dar išsilaikyti, apsiginti tą velnio neštą ir pamestą darbą..... Bet all in all - VISKAS.
   Noriu į salą. Su saule, jūra, šortais, basutėm ant platformų (ir kad nebūčiau šešiom galvom aukštesnė už visus.), akinių nuo saulės.... AH kaip NORIU. Noriu kad vienintelis rūpestis ir vėl būtų susirasti kur gyventi, nusipirkti lėktuvo bilietus ir galvoti kokius rūbus pasiimti.... Aišku kai pagalvoju, kad tezę rašyti reikėtų ketvirta kalba kurią moku, truputi šarai susisuka..... Žinant kaip puikiai man sekasi ją rašyti savo gimtąja. Nuostabu. Bet kai pagalvoju, kas lauktų ten, tai niekas nebeatrodo baisu. Viskas ir vėl atrodo nuostabu ir saulėta. Gali gi viskas būti gerai pagaliau, ar ne?
  Nebeįmanoma gyventi šitam šalty, nu nebeįmanoma. Spinta prikimšta rūbų pavasariui/vasarai, o vistiek dar su šūba vaikščiot reikia. Kaip NUSIBODO. Man atrodo kai ateis pavasaris viskas geriau bus. Viskas.
  Bet aš nenormaliai myliu savo draugus. Net jeigu kartais jie ir padaro kažką negero, bet juk niekas nėra tobulas. O tuo labiau būti tobulu draugu yra didelis iššūkis. Nežinau. Stengiuosi aš. Nors pati žinau ką darau blogai, stengiuosi valdyt tai, sunkiai sekasi kartais. Bet namuose jau pasikeičiau. Aplamai ir vėl pasikeičiau. Čia gal kokie kasmetiniai pokyčiai ar kas. "It's been a long time when we met". Nu jo. Pusantrų metų beveik praėjo. Bet tai man leidžia pagalvoti, kad turbūt nebuvo tas mano pirmasis įspūdis toks prastas, jei žmonės dar pagalvoja kad faina susipažinti buvo. Man irgi buvo faina. Nors viskas baigėsi ir nelabai fainai. Bet tie trys mėnesiai buvo OMG. Daug sužinojau tada. Padeda dabar man atrodo tai.....
   Siųsti laiškus yra vienas didelis malonumas. Ir siųsti į įvairiausias pasaulio šalis. SUPER. Very kind of you. Mhm. Not so kind of YOU....

Life's too short to wear boring clothes.

  Nu žodžiu galvoj kaip visada nesuprantu nieko kas darosi, bet bent jau gera dabar. Žiauriai gera kai nėra egzistencinio nerimo po savaitgalio, nors savaitgalis buvo suuuuper. Retai kada taip būna.
  Ir nors TU dabar taip elgiesi dėl dievaižino kokių priežasčių, aš manau kad viskas greitu metu turėtų paaiškėti. O kodėl TU pasielgei taip ir dar manęs klausei patarimų tai išvis nesuprantu. Kaip jaustis?? Ta prasme mane į tokią padėtį pastatei kad ką aš žinau. Ir nesakyk kad pavydi draugų, nes tau tikrai PX ant jų. Nauji atsiranda, senų nebereikia, nauji dingsta seni parūpsta. ŠLYKŠTU. Kur vertybės? NĖRA.
  Žodžiu, viskas yra labai gerai, o kas ne taip gerai dar susitvarkys. Aš žinau. Tik reikia ir toliau šito ritmo laikytis. Viskas URA.
Myliu, Bučiuoju, Paka.
https://www.youtube.com/watch?v=2thMUKNmH0E&feature=fvwp&NR=1

Apie Meilę.

Gyvenimui. Nors nuo jo norisi tiesiogine to žodžio prasme VEMTI. Na bet jis gražus vistiek. Su visom parkėm, su visais nervais, visom dramom.... "Tu gyveni seriale. No doubt čia". Blemba gerai būtų jei galėčiau kaip tikram seriale paimti ir iškirpti kai kurias scenas iš jo. Kai kurias atsukti ir pasižiūrėti, nes Dievaži NIEKO neprisimenu. Gyvenimo pamokos. Hm. Gavau tokią gerulę. Bet aš turbūt niekada nepasimokysiu. Vakar ir vėl. Nuėjau "miegoti", atsidūriau Trakuose ir paskui dar į kažkokią nebūtį važiavom. Nieks kelio nežinojo. Sustojus fūristų stovėjimo aikštelėj ir geriant sidrą, jokios gyvenimo problemos atrodė neįmanomos. Viskas buvo kažkur seniai ir kažkur nepasiekiamai. Buvo gera. Bet deja. Už valandos kelio viskas ir vėl pasivijo. Ir vėl pykina. "Butterflies? I get the whole zoo when you're around". heh Pasiilgau to kai eini, pamatai ir pakerta kojas.

Dar ką supratau, kad pirmą įspūdį geriau daryti blaiviu veidu. Neprisidarai nesąmonių ir žmogus prisimena tave su pagarba, o ne su "o, čia dar viena....". Patiko man taip. Bet kitą savaitę kai dėjom tai dėjom. Su triukšmu. Ir su dar kai kuo. Gyvenime baisiau nebuvo, reikės plaukų dažų nusipirkti ir nusidažyti pražilusius plaukus. Niekam nelinkiu šito jausmelio,nes tai yra žodžiais nenupasakojama. "MAN, tai viskas gerai. Bet..." joo.... Ačiū Tėvams kad jie tokie chill ir galiu jiems skambinti bet kada bet kokiu reikalu.
Sužinoti, kad nuo kitos savaitės bus egzai kas savaitę, o dar net nesesija yra žiauriai "smagu". Bet motyvacija pakyla kokiais šešiais šimtais. Dabar tiesiog mėginu susitvarkyti gyvenimą, randu gerų daikčiukų spintoje ir laukiu kol išauš jų valanda.
Čia jau būtų apie Meilę rūbams. Nu taip. Mane įkvepia gražiai apsirengę žmonės, nors kartais ir pasijunti apgailėtinai šalia jų stovėdamas. Visko reikia šitam gyvenime.
Pasirinkom žiauriai įdomios krypties studijas. Kai baigsim ir JEI pavyks įsitvirtinti tenais, tai būsim kaip kunigai, tik su daugiau privilegijų ir malonumų. Kažkaip nežinau. Reikės stipraus vyro. Gal kareivio??? (Kas žino tas supras.........) Šiaip žiauriai susiko šarai ir dėl meilės rubams ir dėl tos kitos meilės. Nu tos...
Ai. Pavasaris.


https://www.youtube.com/watch?v=0OHX_PA25Ok