Socialinė atskirtis.

Tiesiog.

Baby it's cold outside

Mano parašytų puslapių kiekis mokslams, sudėjus juos į vieną krūvą, turbūt būtų Hario Poterio knygos storio. Ir ne pačios ploniausios.

Tiesiog noriu......

Akys varva, pirštus skauda, butas turbūt ledu šildomas. Gyvenimo perspektyva šiuo metu atrodo apverktina. "Pasenai...", kaip sakė brolis. Hmmm.... Galbūt. O gal tiesiog pasikeitė prioritetai, ir būti visų drauge (nebūnant drauge tikriesiems Draugams), tūsint 24/7 ir dėl nieko nesirūpinti nebėra svarbiausia.
Lyginti gali visi, ir sakydama lyginti, neturiu minty užuolaidų. Turiu minty asmenis. Niekada nelygink savo vargų su kitų. Jie niekada nebus tokie patys.... Ir jo, dabar labai sunku, per žostkai gal net, bet nei sekundės iki dabar nesigailėjau ir tikiuosi, kad nesigailėsiu.
Noriu pirkti Kalėdines dovanas. Daug dovanų.... Perspektyvoje - nemigos naktys.
Nežinau ar čia kalba dviejų valandų miegas, ar ta "šiluma" už lango, bet tikrai kartais noris tiesiog b*** viską mesti ir važiuot iš čia. Važiuot kur šilta ir gražu ir nors sekundę apie nieką negalvoti. Dabar laukiu. Tiesiog laukiu kada bus geriau. Labai tikiuosi, kad tas laukimas neužtruks per ilgai, nes palūžimas jau už kampo..... "Gražiu žiūrėt kaip mokos.....Jau net nebegražu jei iš tiesų". Nemiegosiu iki Kalėdų, kas nors nori kartu?
Einu pamiegoti, silpnatis atėjo.
Šiandien niekas neskamba....Nebent šaltis už lango :)

Home is where I am.

"Some of your biggest mistakes in life are made out of Love."
Bet argi ne?

Just don't waste your time.

Mėgstu tą jausmą prieš Kalėdas. Toks jauduliukas, viso ko pabaigos pradžia.... Ir nors dabar sunku net kvėpuoti ir kovoti su savimi tenka daugiau nei įprasta, žinau - jau tuoj.... Jau tuoj bus laikas, kai galėsi šokti iki ryto ir apie nieką negalvoti. Vis galvoju kokios nuostabios bus šios šventės... Laikykit čiūrikus, kad būtų daug sniego!!!! O po to jau gali ir pavasaris ateiti.....:)
Negaliu susikaupti, prieš keletą dienų norėjosi tylos ir ramybės, dabar norisi triukšmo ir chaoso. Nors chaosas ir taip aplink. Na gal ne aplink, bet mano galvoje tai tikrai. Tikiu viskas greitai pasikeis, susidėlios į vietas ir vėl viskas bus labai gražuuuu.
Kepu sausainius. Virtuvėj Kalėdos :) Graži muzika, gera nuotaika :)
Nors kartais užeina momentų, kai pagalvoju, kad man visai praverstų smegenų transplantacija. Taip užknisa viskas. Patrankyt galvą į stalą  norisi. Arba trenkti kam nors į veidą:))))))))
Kaip žmonės keičiasi tai net baisu. Kas darosi? Ir kalbant apie pokyčius neturiu minty pokyčių į gerą. Oi ne.
Šiandien pas mane namuose Italija :) Ir genetika.


Why don't you let me grow? - http://www.youtube.com/watch?v=5QK_RZRi0xQ

When you feel sad... DANCE.

Keista diena šiandien.... Bet po ilgo laiko tarpo galiu pasakyti - prasmingas sekmadienis. Ir saulė pagaliau pasirodė, po trijų savaičių turbūt!
Sekmadieniai man visada buvo šeimos diena. Pusryčiai kartu, kavytė mieste, pirkiniai, pietums ateinantis brolis su šeimyna. Gražu. Ir kai pagalvoju apie tai, kas bus (ar nebus) po kokių 7 mėnesių.... Hm:)

"We're all mad here"

Nupirkau krūvą Kalėdinių atvirukų, pašto ženklų ir jau net keletą dovanų draugams (!!!), dar niekada taip anksti nesiruošiau šventėms. Pirmą kartą dėl jų jaučiuosi visiškai rami (matyt dėl to, kad kol kas gyvenime yra žymiai didesnis stresorius CHA). Eisiu po truputį dėlioti žodžių į tuos atvirukus. Kartais net nesusimąstai kiek laimės gali suteikti žmogui parašęs tinkamus žodžius!
Genetika, bakalaurinis, apklausos, stebėjimas, psichopatologija, psichiatrija ir tt ir pan..... Kartais tiesiog atsisėdu priešais kompiuterio ekraną ir suvokiu, kad darbų tiek daug, jog net nežinau nuo ko pradėti, tai sėdžiu valandą, dvi....Bet viskas stoja į savo vietas. Pagaliau.
Gera daryti gerus darbus. Šiandien supratau kiek iš tikrųjų žmogui reikia nedaug iki pilnos laimės. Bet išlepinti gero gyvenimo nė nepastebime kas vyksta aplink. Šiandien tėškiausi į žemę. Tėškiausi su veidu. Ir mažo berniuko svajonė mano pasaulį apvertė aukštyn kojom. "Noriu kvepalų, naujų batų ir kelionės Kalėdoms", kalba mano draugai. O mažas berniukas tiesiog nori spalvinimo knygelės su mašinom, medaus, kojinių. Elementarių dalykų, iš kurių, kai kuriuos (pvz kojines), aš pastoviai pametu ir net galvos neskauda dėl to. Į medų net pažiūrėti negaliu. Atiduočiau visą savo medų per šias Kalėdas. Tikrai.
Šiandien aš juos Myliu iš naujo: http://www.youtube.com/watch?v=JQqFP658aHo

"I can't go back to yesterday because I was a different person then." - Alice in Wonderland.

Alive or just breathing?

"Find light in the beautiful sea, I choose to be happy"

 Vakar vakare su broliu prakalbėjom virš 2 valandų, seniai neturėjau tokio gero ir linksmo pokalbio. Po jo supratau, aš aplamai normaliai nesikalbėjau nežinia kiek laiko. Užsidariau tame mažame pasaulėlyje pavadinimu MRU ir nebeskiriu laiko tiesiog POKALBIAMS... Liūdna. Ypač kai prisimenu tuos nuostabius vakarinius pokalbius su puodeliu karštos kakavos ir ką tik iškeptais keksiukais (taip, tais pačiais, už kuriuos gavau geriausios konditerės vardą antrą semestrą TEN) ir tiesiog kalbėti kalbėti kalbėti....
 Pasiilgau akimirkų, kai viskas aplink atrodo tiesiog paprasta, bet nepaprastai žavu. Tos senučiukų poros susikibusios už rankų po rytinių sekmadienio mišių turbūt yra gražiausios neįamžintos akimirkos, kurias teko patirti. "Ciao, piccola!" - tarė vienas senelis savo gyvenimo damai, kai nešinas pirkiniais ją palydėjo iki lifto. Gražu! Tyliai pasvajoju, kad ir man kažkada nusišypsos tokia laimė... :)
 Geras filmas, sėkmingi pirkiniai, produktyvi diena mokslų atžvilgiu tikrai priverčia nusišypsoti - diena neprabėgo veltui. Baisu, kaip tirpsta laikas ir dienos lekia viena po kitos, kai atrodo net sumirksėti nespėji. Bet viskas lekia į šviesią ateitį ;) Aš tikiu geresniu rytojumi ir geresniais žmonėmis rytoj!!!
 Kiekvieną dieną, einant pro namų pašto dėžutę visada patikrinu ar yra kas nors viduj... Neretai nusiviliu. Nesuprantu kodėl žmonės nustojo rašyti laiškus. Juk taip smagu laikyti rankose kažką, į ką žmogus įdėjo savo laiko, po to gali pasidėti tą laišką į gražią dėžutę ir po kurio laiko vėl išsitraukti ir prisiminti. Vakar taip prisiminiau vieną žmogų ir visą TĄ laiką. Kaip ypatinga tada viskas atrodė ir kaip nuostabiai mes tada leidome laiką. Tai skylei užpildyti reikės dar ne vieno šimto dienų turbūt....
 Eisiu tvarkyti spintą. Ir vėl. Kažkaip patinka man ji pastaruoju metu. Nors eilinį kartą į ją ir vėl niekas nebetelpa. Bet žiūrint į šios sferos perspektyvą, galvoje dar kirba keletas projektų... Žinau žinau ką pagalvojot "Shopaholic". Pf.
 Geriant pieną ir užsikandant firminiais sausainėliais kambaryje skamba coveriai.... Šį kartą šis - http://www.youtube.com/watch?v=DYDLvQxz3Xk .


- Siamo come diamanti nel cielo -