This movie ain't over.

   The sun don't shine without you. Kažkaip, kad ir with you jinai neshine'ina.... Pirmą savo šiandieninį kavos puodelį išgėriau šeštą vakare. Ką reiškia, kai turi normalią dieną pailsėti. Na beveik. Vistiek teko kumpius pajudinti... Bet vistiek, ko vertas pietų miegas. Milijono! Ir kaip gera, kai atsiranda tiek daug laiko, nuveikti tiek daug dalykų. 

   Kasdien, būnant toj pletkynų irštvoj, gimsta begalybė svajonių. Kur mokysiuos egzaminams, kur gersiu kavą, kur gersiu kokteilius, kur eisiu apsipirkti, kur gyvensiu, kur dirbsiu, kas manim rūpinsis, kas mane aplankys, ką aplankyti galėsiu aš. Viskas viskas atrodo nerealiai realu. Nes viskas, ką išvardinau, yra, yra jau šią minutę. Ir nors negaliu pakęsti dabartinio darbo, bet jis man davė dar vieną kalbą į CV, kuri, be abejonės, man labai pravers ieškant kito darbo. Dabar galiu drąsiai teigti, kad moku keturias kalbas. Pretty cool... Jau man net pačiai bloga, kad kiekvienas mano įrašas yra apie tą patį.... Nuolatos. Bet mano mintys ten ir aš nieko negaliu padaryti. Mano gyvybę palaiko tik mintis, kad visa tai, kas yra čia, yra laikina, ir kad po Naujųjų metų viskas turi keistis. Tiesiog privalo. 

-Vistiek reikėjo bandyti...

-Aš ir taip čia per ilgai užsibuvau.

Na tikrai. 

   Buvau labai pavargusi, bet per šias pora dienų pailsėjau. Ir dabar viskas vėl atrodo kiek kitaip, nei pavyzdžiui užvakar. 

Yra žmonių, kuriais žiauriai žaviuosi. Jie visi tokie gražūs. Ir tada man iškyla mintys apie grožį. Ar žmogus būna gražus todėl, kad yra laimingas, ar žmogus tampa laimingas dėl to, kad yra gražus? Kokia subordinacija vyksta tarp šitų dviejų reiškinių? Ar rūbas puošia žmogų, ar žmogus puošia rūbą? Ar laimei turi įtakos klimato zona?? Su tokiais savo klausimais, man kyla labai daug minčių apie mokslinius straipsnius ;D Nežinau kiek įdomus jie būtų tikriems mokslininkams, bet... I am the queen of my playground. Labai svarbu nepamiršti. Rugsėjis priminė.... Ak.

O jei iš tiesų, tai kokia viso gyvenimo prasmė?? Viso to, ką mes darom dabar?? Kokią įtaką tai padarys mūsų ateičiai?? Ar mes galime pakeisti savo likimą??? 

Žodžiu. I am lost and not found. For now. http://www.youtube.com/watch?v=A-w1nmEQ7IM

Hidden thoughts.

   Oh my God, they are so many.

Cupcakes and stuff*

   Niekaip neprisėdu parašyti. O taip norisi.... Nors ir dabar jau milijonas valandų ir rytoj anksti keltis, bet dar laukia dvi serijos serialų, neparašyti laiškai.... O kiek knygų neskaityta.... Bet po truputį. Po truputį grįžtu. Po truputį šitas pragaras ima vėsti ir šviesėti. Bent jau iš mano gyvenimo. Nors namuose yra dar du žmonės, iš kurių vienam visai nepyragai ir dėl to ir kitiems dviems nėra super smagu.... Bet matyt visa tai į gera. Ar ne? Gi visada po sunkumų ateina lengvumas? Ateina laimė ir geri dalykai?

   Norisi tuo tikėti. Daug kuo norisi tikėti. Norisi mylėti. Bet čia ir vėl ruduo kaltas. Dėl to ir keksiukus imu kepti net ir vėlai grįžus iš darbo. Namie šventė.... Nors ir pavogė iš manęs rytdieninę išeiginę, ir ryt vakare nuveiksiu ką nors gero! Gal pagaliau perskaitysiu bent 50 puslapių kurios nors iš naujų knygų! 

   Pasiilgau mokslo.... Pasiilgau to jausmo, kai supranti, kad tai, ką mokaisi, tave veža... Ir net gyventi smagiau pasidaro. Bet, kaip rodo patirtis, dėl to dar reikės pakovoti. Bet aš juk nepasiduosiu, dar ne tokius kalnus nuversiu, kad pasiekčiau ko noriu. Nes žinau kad galiu. Žinau, kad sugebėsiu parašyti tezę ketvirta savo kalba, žinau kad išmoksiu dar bent dvi kalbas. Žinau, kad aš ten gyvensiu... Nežinau tik kada. Bet nujaučiu, kad MANO metas tuoj išauš. Nes košmarai, kad mane visi palieka, kamuoja kone kas antrą naktį... "Jinai durna ir prisvilino koldūnus". Dievaži norėčiau save pakonsultuoti ir suprasti kas darosi toje mano galvoje ir ką visa tai reiškia ;D

   O gal tikrai bandyt biškį į mados sritį įsisukt? Žodžiu, laukiu Naujų metų, manau jie atneš labai daug naujo į mano gyvenimą. Ir ištirpdys šitą įšalą. 

We were made to Love. http://www.youtube.com/watch?v=nRpjsFcb2uo

Gyvatynas galvoje.

    Well hello there, it's been a long time.... Kaip buvo sakyta, taip ir atsitiko. Visas rugsėjis kažkoks neaiškus. Nežinau, ar čia pokyčių laikotarpis šitaip tęsiasi, ar kaip Mes kalbėjom - gyvenimas iš mūsų tyčiojasi, nes matyt anksčiau kažką tikrai blogo padarėm KAŽKAM. Vis bandau suprasti kam ir ką. Atsiprašyčiau, pyragą iškepčiau.... Kad tik visas šitas gyvatynas galvoje vėl taptų the place to be. Atrodo eini eini keliu ir tada iš niekur išdygsta kažkoks everestas į kurį būtina įkopti, nes kitu atveju liksi šešėlyje be saulės. O gal kiekvienas pats susigalvojam savo kelią, o kadangi man nesiseka galvoti paskutiniu metu, tokiu "įdomiu" keliu ir einu. Nežinau. Jaučiuosi lyg kažkas su žuvim būtų davęs per veidą, bet tuo pat metu ir labai rami. Tas ramumas mane žiauriai neramina.
    O šiaip gyventi yra gražu. Prisiekiu aš myliu tą vietą. Žmones, aplinką, orą, rūbus.... O kodėl toks sunkus tas kelias iki ten??? Taip norėtųsi spragtelti pirštais ir jau būti ten, su tuo. Gyventi tuo. Užuosti tai. Pakako penkių sekundžių išėjus iš oro uosto, kad pajusčiau. Jausmas nerealus. Širdis jautėsi namuose, o siela jautėsi rojuje.

   Darbas atrodytų labai fainas. Bet ko nekenčiu, tai nekenčiu pletkų. Išprotėt galima. Ir kais situacija neleidžia jos pakeisti. Jautiesi tooooks bejėgis.... Karma is a bitch.
   Pasiilgau žmonių, po biškį grįžtu į jų gyvenimus irgi. Grįžus iš ten, vėl kažkoks įkvėpimas gyventi atsirado, bet tada žmonės iš ten tą įkvėpimą man atėmė. Tai taip ir blaškausi, kaip medžio šaka besidaužydama į langą ir mėgindama papulti vidun. O gal kaip paukščiukas kuris į tą langą skrisdamas taip plojasi į jį, kad nukrenta ant žemės. Tai aš maždaug toj stadijoj, kai paukštukas bando ir vėl skristi, bet sparnus dar skauda ir nelabai drąsu. Be Kalėdų džiaugsmo nebus.
   Nors ir Kalėdos bus liūdnokos. Vienišos. Bet tikiu, kad pavyks susitikti su seniai matytais ir pasidalinti šiluma. Nes šiemet kaip dar niekada laukiu to laikotarpio... Gal dėl to, kad viskas baigsis, o gal dėl to, kad (let's hope) viskas prasidės. Nežinau. Dabar ir vėl nežinau. O gal tik pavargau. Bet irgi nežinau.

Žinau tik tiek, kad myliu.