Savaitės įkvėpimai.

   Įtempta savaitėlė buvo. Pavargau... Bet it is how it is. Mano šios savaitės gyvenimėlis nuotraukose atrodo maždaug taip: 

Fell in love with ice-cream again.

Food.

Finding new places.

Parties and best friend.

The Boy again.

Savaitės įkvėpimai.

    Nauja savaitė - nauji įkvėpimai. 

Paskutiniu metu laikas lekia kažkaip nenumaldomai greitai ir sunku susigaudyti kas iš tiesų vyksta. Paskutinės penkios dienos buvo kažkas nerealaus, kažkas kitokio mano itališkame gyvenimėlyje... Daug minčių, daug vidinių pokyčių, daug juoko ir prisiminimų.... Tačiau viskam pasibaigus užpuola kažkokia nostalgija.... Sumaištis. O gal tik egzistencinis nerimas. Juk iš tiesų taip niekas ir nežino. 

Jūra... Visada yra vieta, kurioje įkvėpimo ieškoti nereikia.

Skirtingų kavos rūšių ragavimas su draugais.

Ledai ir Geriausia draugė.

Kelionės su draugais ir serpantinas....

Maistas buvo šios savaites pagrindinis akcentas.

Savaitės įkvėpimai.

Viena iš įsimintiniausių Milanodizaino savaitės instaliacijų.

   Stumiant laiką, kad nereikėtų mokytis, atradau labai fainą dalyką kituose bloguose - savaitinius įrašus su nuotraukomis, apie 5 pačius įsimintiniausius savaitės įvykius. Man šita idėja labai patiko, todėl ir pati nusprendžiau kiekvieną sekmadienį įkelti po penkis dalykus, kurie tą savaitė man kėlė įkvėpimą - šypseną - ar šiaip norėčiau tai prisiminti.

Brunch with Dad.

Buvo siuntinių ir laiškų savaitė :)

Pagaliau atradau motyvacijos mokytis.

The boy.

Kas būna, kai būna.

   Nežinau. Kai būna daug galimybių, sunku išsirinkti. Kai išsirenki pradedi galvoti, ar gerai pasirinkai... Visa savaitė kažkokios dėlionės kurpimas į vieną vietą buvo. Nors atrodo, aš gal tik dabar iš tiesų normaliai ir atsigavau. Iki šiol visko nežinau, bet gal ir geriau.

  Kodėl blogi dalykai visada traukia labiau nei geri? Arba kodėl geri dalykai galiausiai pasirodo, kad nėra tokie geri? Visas gyvenimas ir sukasi kaip kažkokia sugedus karuselė. Norisi kartais ją sustabdyti, pakeisti joje besisupančius žmones, o tada vėl iš naujo... Esančią tuštumą ir vėl pildau kažkokiais keistais dalykais. Bet iš kur ta tuštuma atsirado? Į kalniuką nuo kalniuko.

  Ir kaip keista, kad pokalbiai su nepažįstamais žmonėmis gali duoti tiek daug. Kaip paprasčiausi žodžiai gali leisti pasijusti super special. Rytiniai pokalbiai irgi labai super. Garuojant ką tik išvirtai kavai ir šviežiai paruoštoms salotoms. Ir sportas yra super. Išbėgti savo rajone pusvalandukui, nes daugiau bėgti nesinori, nes baisu, kad koks kebabas nenučiuptų. Bet tai tampa atgaiva sielai. Kelionės irgi. Ir vakarėliai. Ir pasimatymai.

  Keista kaip nuotaika gali keistis nuo oro. Atsibundi lietingą dieną ir nors ir jautiesi laiminga, kažkas atrodo ne taip, nesinori eiti į lauką. Nesinori lipti iš lovos. Ypač kai ta lova namuose, kur išlipus iš jos nebus bendros erdvės pachillinti kartu. Bet kai šviečia saulė... Kai šviečia saulė net ir anksti atsikelti yra žiauriai malonu. Nors dabar ir turiu šiek tiek problemų ties susikaupimu... Bet matyt ne tik saule čia kalta... Visi planai, norai. Realiai mėgaujuosi tiesiog tuo "čia ir dabar". Beprotiškai jau jis malonus.

  Priversti žmogų ir vėl šypsotis po ilgo laiko tarpo. Hm, kelia šypseną. Išvis, žodžiai turi tokią galią kad net baisu. O gal šitas magiškas miestas turi tą galią. Tik paprašyk - prašau, turi. Kai pagalvoji gyvenime turi viską ko nori. Visa kita ne taip ir svarbu tampa. Būna žmonių kurie trikdo, būna žmonių kurie tikisi iš tavęs kažko kito, bet at the end... Pats renkiesi kaip gyventi. 

  Labai nemėgstu žmonių kurie sako kad žino daugiau už kitus. Good for you, gyvenk savo gyvenimą. Aš geriau žinosiu mažiau, bet gyvensiu savo. 

  Noras paskrudinti skūrą yra kažkoks nenormalus. Atrodo liko vos 11 dienų, bet per jas gali atsitikti tiek daug. Ti penso :) Sei bella da morire. Ak tie makaronai :) 

O sportas gydo. Cha.
https://www.youtube.com/watch?v=JOlCUtxQW0Y