Cider Sky.

   Šiandien norisi svajoti. Norisi nukeliauti, kur dar nesu buvusi; pažinti naujas asmenybes; perskaityti neskaitytas knygas. 

   Viskas po truputėlį juda pirmyn. Ima aiškėti. Aišku, neaiškumo lygis vis dar žemiau nulio, kas kelia nenormalią frustraciją, bet svarbiausia, kad judėjimas yra. Į vieną ar kitą pusę, bet yra. 

***

    Šiandien norisi galvoti apie tai, kas GAL bus po keturių mėnesių. Kaip aš norėčiau, kad viskas būtų ir kaip aš viską įsivaizduoju tuo metu. Kad ir kaip gera gyventi mintimis apie ateitį, "kas bus jei bus", reikia gyventi čia ir dabar. Nes pusę gyvenimo praleisčiau. Tu irgi :)

     Sunku sau užduoti klausimą "Ko noriu iš gyvenimo?", bet turbūt dar sunkiau yra į jį atsakyti. O ko nori TU? Šiandien aš noriu espresso macchiato, vėsios rugpjūčio popietės verandoje ir pagaliau išryškinti juostelę iš fotoaparato, kuriam metų daugiau nei man. Nors ir baisoka, kad juostelė paseno ir nieko ten nesigavo, bet juk jei nenunešiu jos į fotoateljė tai ir nesužinosiu, tiesa? Dar labai noriu išmokti fotografuoti. Kartais žmonės sako, kad yra nepalankios aplinkybės kažkuo užsiimti. O man priešingai. Visos aplinkybės sako EIK IR DARYK, bet man baisu. Bet gal metas nugalėti save ir imtis to, apie ką galvoju jau 6 metus?

***

    Ir vėl ramią mano tylą sudrumsčia durų rakinimo garsas. Tyliuose kambariuose pasigirs televizoriaus garsai, gaminamo maisto akordai... O kartais man taip gera pabūti vienai... Netikėjo manimi, kai pasakiau, kad esu katinas, kuris vaikšto vienas. Pagalvojau, kad neblogą kaukę reiškia turiu. Kad ir kaip mėgstu žmones aplink save, su kuriais man neapsakomai gera, būti vienai yra didžiausia prabanga. Ir dievinu iš ryto atsikelti viena ir niekur neskubėti. Pabūti su savo mintimis ir nukeliauti jomis į nenupasakojamas vietoves. Bet, kaip bebūtų gaila, kaip vasaros dienos eina į pabaigą, taip ir mano prabanga blėsta. Ir čia atsiranda dviprasmiški jausmai. [Dievaži - kartais tiesiog negaliu jų pakęsti] NORIU, visko, kas manęs laukia, nes ruduo atneš kažkokį pastovumą, naujų žmonių, naujų patirčių. Bet ir NENORIU, nes MANO rytai dings. Vėl prasidės tas kavos gėrimas paskubomis, galvojimas ką apsirengsiu iš vakaro, nerimo priepuoliai, kad kažką padariau netaip. Nežinau. Šitie du jausmai tarpusavyje yra susipynę, persipynę ir susimazgę taip, kad nebesuprantu nuo ko viskas prasidėjo. Nuo teigiamybės ar tinginystės. Jei niekur neisiu ir nieko neveiksiu, nieko gero ir neatsitiks. O mėgautis tais rytais gyvenime tiesiog negali būti vienintelis dalykas. Todėl, rašant šitas mintis, aš pripažįstu - kad ir kaip mėgčiau tylų rytą, naujoves ir veiklą aš mėgstu labiau :) Taigi BRING IT ON. Visa tai įrodė šis savaitgalis. Pradedant linksmais nesusipratimais, kuriuos papasakojus turbūt pralinksminčiau ir patį liūdniausią pasaulio žmogų, baigiant ateities pažintimis, nes tiesiog pritrūko drąsos susipažinti tąkart... 

    Ir kaip vienam iš savo stebuklų sakiau - jaučiu kad bręsta bomba....

***

Šiandien skambu pusiau melancholiškomis melodijomis: http://www.youtube.com/watch?v=T5Cp55MvX54

***

Vis galvoju, kad derėtų pradėti rašyti anglų kalba, kad ir stebuklai iš kitų kontinentų pradėtų suprasti kuo gyvenu.

Bet naudingiausia tai būtų pradėti rašyti itališkai. Bet gal pirmiausia sulauksiu Italijos, o tada ir pradėsiu naudoti šią kalbą kaip tikra profesionalė, nes kol kas dar labai nedrąsu :) Gyvenu tik viltimi ir iki baltumo sugniaužtais kumštukais.

***

Ir šiandien man labai tinka vienas perskaitytas straipsnis. Bet tiesiog taip labai, kad net skauda. Pasidalinsiu, nes manau, kad tai yra vienas iš geriausių, kada nors parašytų - http://fmag.lt/lt/nukarunuotiems-karaliams/#more-1217

Miau.

Lack of Inspiration.

    Būna kartais dienų kaip šiandiena. Dienų, kai nori nuversti kalnus, bet neverti. Kai nori išeiti, bet neišeini. Kai nori mokytis, bet nepajėgi atsiversti knygos. Būna savaičių, kaip iki šiol buvusios. Kai nori skaityti, bet visos knygos neatrodo tiek įdomios, kad verstum sekantį puslapį. Kai kitų gyvenimas atrodo žymiai nuostabesnis už tavąjį, bet tu nieko nedarai, kad gyventum geriau. Kai nori rašyti, bet įkvėpimo tam nėra ir visi žodžiai atrodo netinkami.

    

                                      ***




   

   Aš pavargau. Aš pavargau nuo tavęs.... Kaip tu gali man sakyti, kad mane supranti, jei niekada nebuvai tokioje situacijoje.... Kaip tu gali man sakyti, kad aš nesuprantu, nors tu nė pusės nežinai. Kaip tu gali sakyti, kad žinai ką aš išgyvenau, ką patyriau, su kokiais žmonėmis susipažinau, jei tau ten viskas buvo viskas kitaip, nė kruopele prie to neprisilietei. Net neabejoju, kad ir tau buvo viskas šaunu, kitaip ten tiesiog negali būti, bet kartais norėtųsi, kad rastum savąjį kelią, o ne sektum kažkieno kito. Paskutiniu metu, tiesiog stengiuosi būti drauge. Ir stengiuosi tau padėti suprasti, kad mano prioritetas visai ne toks, kaip tu įsivaizduoji. Ne tai man yra svarbiausia dabar. Bet iki šiol mes matėm daug, ir jei vis dar galim draugauti, vadinasi neviskas yra blogai. Draugų būna visokių, net ir labai skirtingų. Sugersiu kiek galėsiu, tik nežinau kiek ilgai dar sugebėsiu. 

                                                                 ***

 

     Nieko nerašiau, nes paskutiniu metu esu paskendusi darbuose. Smagu žinoti, kad esi reikalinga, ir kad penkios minutės tavo laiko, kažkam gali atnešti įkvėpimą visai savaitei. Bet per tas penkias minutes gauni kažkokį elektros šoką, kuris padeda nusileisti ant žemės ir suprasti, kad šiam gyvenime nevisiems yra taip žiauriai gerai, kaip yra tau kartais. Kiti kartais taip ir nepatiria to jausmo, kai atrodo, kad skrendi.:) O aš jo jau irgi pasiilgau. Noriu skristi:) Noriu išskristi.  

Oh hello August

    Norėjau pradėti įrašą su kokia nors super reikšminga citata, bet... Nepradėjau. Atrodo, kol kas, kad jokia čia nebus tinkama.
    Gyvenimas šitam rajone kaip visada - arba visiškas štilis, arba tik spėk kvėpuot... "Nebus šiais metais kelionės...." - būgštavo Ji vasaros pradžioje. "Nebus darbo šią vasarą" - ir vėl skundėsi Ji. O ką aš galiu pasakyti? MELAVO. Vietoj darbo, atsirado DU ir dar vienas potencialus. Visi labai skirtingi, su skirtingom intencijom.... Bet visi yra pagal specialybę, o dėl to turbūt nereikia skųstis, ane?
    Vietoj kelionės, atsirado TRYS. Visos trys skirtingais tikslais... Apsipirkimas/Jūra, ATOSTOGOS, Stojamasis egzaminas.... Ir dar, kas labiausiai džiugina širdį, kad dvi iš kelionių bus ten, kur mano širdis jau kurį laiką gyvena. Ir jausmas lyg važiuočiau Namo.... Nebėra ir kalbos barjero, atrodo viskas įmanoma, nereikia nieko mąstyti, tik laukti....
    O ir nuo mokslo atrodo, kad nepabėgsiu... "Lankymas privalomas". Ah bullshit. Bet bent jau popierizmas einasi į pabaigą.... Mažu pamažu ima lįsti švieselė tunelio gale..... Ima ir džiaugsmas, ir nerimas, ir vėl ta nežinia grįžta. Bet iš kitos pusės kalbant, VISI išvažiuoja, mažai bus ką čia palikti. O vistiek liūdna. "Jums ir taip būna sunku išvažiuoti". Nu tikrai. Kai pagalvoji, juk sakai "Iki" visiems artimiems, ir visus čia palieki, o jiems reikia atsisveikinti tik su tavimi. Net atrodo nesąžininga, jie neturi teisės liūdėti. Bet kaip gali žmogus neturėti teisės kažką daryti laisvoje šalyje?
    Rašyti be įkvėpimo irgi žiauriai nekažką. Norėčiau tiesiog visus susitikimus, vizitus, paskaitas ir t.t. čia susirašyti, nes kol viskas galvoja ir violetiniam darbo kalendoriuj, tai kažkaip atrodo kad nutrūks kokia gyslele smegeninėj ir ausys nukris. Hah.
    Šiaip šiandien viskas labai racionalu ir visai neromantiška. O romantiškumo gyvenimui semti teks išvažiuoti ten, kur romantika net į grindinio plyteles įsigėrusi. Įkvepi oro, apsidairai ir supranti, kad viskas ten romantiška. Net kiekviena raukšlelė aplink akis romantiška. Ir tada širdy taip gera gera. Kartais gal ir trūksta sveiko proto ten, bet tiesiog pakuojantis daiktus reikės nepamiršti ir Lietuviškojo racionalumo. Tada manau nepražūsiu.

    Laukiu kai visos veiklos bus aiškios ir galėsiu bent preliminariai susidėlioti savo dienotvarkes. Kol kas, kaip ir visada kai atsiranda naujos veiklos, viskas atrodo tamsus miškas ir nesuderinami dalykai. Bet I believe I can fly, ane?

Šiandien skambu - http://www.youtube.com/watch?v=CfihYWRWRTQ