2013 m. lapkričio 20 d., trečiadienis

Letters and presents.

   Kažkas keičiasi gyvenime. Jau taip sakyti galiu vien dėl to, kad dabar yra pusė 9 ryto, aš jau pilnai susiruošusi į darbą ir laukiu savo "ratų". Pratinimasis gyventi be mašinos prasideda, gal ir gerai, kad taip anksti.... Šiaip, jei iš tikrųjų, tai netiek daug laiko ir praėjo. Šiandien pasižiūrėjau, praėjo vos dvi savaitės po paskutinio mano laiško, tai žinant juos, nepraėjo beveik išvis nieko. Gal dar palauksiu ir bangų nekelsiu. Nors aišku, liko lygiai mėnuo, o aš vis dar nieko nežinau. Kodėl mano reikalai visada tvarkosi, kaip kažkoks chaosas. Visi tiesiai, o man tai patinka šūdkeliais. Šaunu. Čia klausimas, į kurį atsakymo turbūt niekada nesužinosiu. Aišku, taip įdomiau. Gyvenimas vyksta už komforto zonos, bet kad aš jau visą savo laiką ten praleidžiu.
***
    Didelis beprasmybės jausmas. Vienur pakilus motyvacija, kitur taip smukus, kad net sėdėt ant kėdės nebesinori. O šiaip all in all, tai turbūt nuovargis yra visa ko kaltininkas. Reikia pailsėti. Bet pailsėsiu... Ammm jau net nebežinau kada ;D
***
     Kalėdinės dovanos supirktos, beliko jas supakuoti. Norisi rašyti laiškus. Bet vis neprisėdu. Yra keletas žmonių, kuriems noriu parašyti, bet kai kuriems tiesiog nežinau KĄ. "Labas, labai norėjau tau parašyti, bet nežinau ką" the end. Hm. Gal visai ir išeitis. 
***
     Žiauriai nenoriu į darbą šiandien. Nu ir visada nenoriu. Įdomu ar kada nors dirbsiu mėgstamą darbą. Pasirinkau profesiją ne tam, kad visą dieną lankstyčiau drabužius..... Na bet gal kada nors.  

Arrivederci'

2013 m. lapkričio 5 d., antradienis

Frozen ground.

***

 Šalta. Viduje. Ir tuščia... Dėl to ir bandom užpildyti viską visokiom nesąmonėm. Bet, kaip tu ir sakei, dėl to, kad viduj tuščia, nereiškia, jog reikia būti negražiom ;D Ir iš tiesų, daug visko "reikia", dar daugiau visko norisi. Ir artėja Kalėdos, ir aš jau galvoju apie dovanas. Apie kiekvieną iš jų galvoju. Nežinau, kodėl šiemet taip anksti apie tai pradėjau galvoti. Nors gal ir žinau. Noriu kad greičiau viskas praeitų. Ir šie du mėnesiai bus košmariški (lyg kiti nebuvo tokie...), bet aš tikiu, kad po jų viskas eis į gerą. Ir kad operacijos praeis sėkmingai, ir kad darbai atsiras, ir kad mokslai prasidės, ir kad jie augs sėkmingai, ir kad jie susiras būstą, kokio nori. Tiek daug visko... Ir nieko, visiškai nieko, negaliu padaryti.

***
  Ir vėl po truputį prasideda socialinė atskirtis. Bet šį kartą ne dėlto, kad nėra laiko net įkvėpti taisyklingai, o dėl to, kad aš pati to noriu. Nes kažko trūksta. Kažko labai trūksta.... Ir norisi tą trūkumą susirasti savyje, ir atrodo, kai išgydysi save, galėsi būti geras ir kitiems.
***
  Darbas manyje ugdo žiaurų egoistiškumą. Tokį tragišką. Ten visi ant tiek savimi susirūpinę ir visas problemas beria "psichologei", kad aš kai susitinku su savo draugais, ar grįžtu namo, man norisi kalbėti tik apie save. Ta prasme, labai atsiprašau. Bet turbūt per tas 10valandų per dieną klausymosi apie kiekvieno žiauriai svarbius reikalus (yeah, right. neduoda išeiginių, ojetus kaip blogai), aš nebegirdžiu iš tikrųjų svarbių reikalų.... Problemų. Bet viskas. Nuo šiandien stengiuosi pakeisti tai. Kitu atveju ir liksiu viena su savo egoistiškumu. 
***
  Vėl atradau aistrą gaminti. Kažkaip žiauriai smagu. Nesu beviltiška, uhuuu. Kiek daug dalykų apie save kartais nežinome, dėl to reikia pasiknisti giliau. Būčiau gera žmona turbūt, kai nebūčiau ragana ;D Šita tema irgi neišsemiama. Ir čia man kyla klausimas, ar verta bristi į tą pačią upę antrą kartą? Ypač kai paskutinį kartą viskas tikrai nekaip baigėsi. Ir kad viskas pasitaisytų reikėjo beveik metų ir pakeisti religiją. Hm. Na, bet kokiu atveju, dar turiu laiko apie tai pagalvoti. 
***
  Ai ir šiaip visų ir visko pasiilgau. Kad ir kokie košmariški metai atrodytų buvo, bet vistiek apie juos be šypsenos galvoti neišeina. Juk taip smagu buvo! Ir manau tai ir yra svarbiausia. Ir šiaip jaučiu žinių stoką. Tai einu pasiskaitysiu kokią knygą apie psichiatriją. Nes turiu dvi svajones šiuo metu. Dvi visiškai skirtingas svajones. O jos pačios neišsipildys. Nors ir kinkos dreba kaip tik įmanoma. BET VISKAS ĮMANOMA, kai labai nori, ane?
***