Where was I?

   Sunday blues got me here. Sekmadienis buvo tikras sekmadienis, su nostalgija, liūdesiu ir nuovargiu. Kai veiklos nėra - nieko daryti ir nesinori, kai laiko vis mažėja - poreikis naujoms veikloms didėja. Šiuo metu esu kažkur in between. Pradėjau galvoti ko noriu, kaip noriu ir ką su tuo galiu padaryti. Tikslai lyg ir aiškūs. Motyvacijos, žinoma, stinga (nothing new to say here), nors kartais atrodo užsimotyvuoji taip, kad net raumenis skauda. Bet šią savaitę nusprendžiau - to plano "nuo pirmadienio pradedu/metu/imuosi/t.t." realizavimu. Viskas ko reikia mano gyvenime šiuo metu - yra gera rutina. Nes jos kaip niekada stinga. Eiti miegoti 4tą valandą ryto, nes pokalbiai rimtomis temomis kažkodėl plėtojasi geriausiai būtent po vidurnakčio. "Vuoi dormire? -No. -Quindi parliamo". Ir taip labai dažnai. Jau atrodo visko čia pas mane su kaupu. 

    Yra trys dalykai, kuriuos man yra žiauriai sunku išspręsti. Ir nežinau ką daryti. Jaučiuosi truputį įspausta į kampą. Bet tikiu, kad visa tai išspręsiu anksčiau ar vėliau. Geriau aišku būtų anksčiau. 

    Vasara pakolkas atrodo labai smagi. Nepaisant dviejų mėnesių sesijos. Goodluck with that girl. Kartais tikrai LABAI nekenčiu italų kalbos. Kodėl aš čia norėjau atvažiuoti. Kodėl aš čia važiavau? Boooh. Tas kelias vėl atrodo labai jau išsišakojęs. Ir nežinau kiek aš noriu būti gelbėtoja, bet turbūt noriu, jei esu šioje padėtyje, kurioje esu. 

   Pamiegojus viskas vistiek atrodys kitaip.