Keista. Vėl eiti tomis pačiomis gatvėmis, jausti tą patį orą, girdėti tuos pačius garsus. Rožinės sienos tarsi izoliuoja nuo aplinkos, atrodo vis dar esu ten pat, jaučiu tą patį.. bet ne. Žengiant pro laiptinės duris iš karto pasitinka akiai ir ausiai malonus chaosas... Tada suprantu, tos rožinės sienos bus vieta, kurioje galėsiu pasislėpti...
Ir nors šiandien jaučiuosi vienišiausias žmogus žemėje gavęs su labai didele žuvim per veidą - gyvenimas tikrai labai nuostabus. "Never let a bad day make you think you have a bad life". Tikrai taip nėra.
Mažos gatvelės, kuriomis keri kelią skubant į universitetą, kalba pačios už save... Jaučiuosi kaip namuose toli nuo namų. Nors kambarys dar labai šaltas, tikiu, kad šiandien arba ryt atvažiuos mano amunicija ir kambarys taps jaukesnis. Greitu metu atsiras ir koks nors augalėlis. Bus visai smagu.
O ir šiaip. Šiandien buvo pilna emocijų ir išgyvenimų diena. Net nežinau kaip jaučiuosi. Ir pati save nustebinau.
Bet ryt nauja diena, naujos ir emocijos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą