Solo un Pò di Più: Go Gentle.

Mėgstu klausytis pokalbių. Kaip pagyvenusios porelės tariasi kažkur eiti sekmadienio popietę, o vyriškis palydėjęs savo damą iki lifto ir nunešęs jos pirkinių krepšius sušunka "Ciao, Piccola!". Aš nežinau ar yra kas nors gražiau šioj žemėj.

***

Perskaičiau, kad vieniši žmonės duše ar vonioje maudosi žymiai ilgiau ir po žymiai karštesniu vandeniu, nes neva jiems trūksta šilumos ir tokiu

būdu jie kompensuoja tą trūkumą. Makes sense. Suprantu kodėl maudausi po verdančiu vandeniu ir mano "evening routine" užtrunka apie valandą. Gal ir vėl tuštuma. O gal jau ir nebe gal.

***

Esam per jaunos, kad šitaip gyventume. "Tai jus jau ir damušinėti galutinai?". Na tikrai kad damušinėti... Bet tokios dienos duoda kažkokį suvokimą. Suvokimą apie viską. Ir kartu apie nieką. Duoda suprasti dėl kurių džiaugiesi nuoširdžiai, dėl kurių iš tikrųjų ne taip ir nuoširdžiai. Vis tas išdavystės šešėlis persekioja. Bet aš tikiu, kad vieną dieną saulė švies iš taip aukštai, kad to šešėlio nebeliks nė lašelio.

***

Ir man atrodo, kad aš jau žinau. Ir net realus variantas egzistuoja. Gaila, kad žiauriai toli, ir šiuo atveju, jo profesija ir mano gyvenimo būdas yra sunkiai suderinami. Šiandien aš jau dainuoju baby do save me NOW.

***

Reikia kažką keisti. Taip nujaučiu, kad gyvenamąją šalį/darbą/laimės kryptį.

***

Ir išmoksiu aš viską. Kaip visada reikės nueiti kryžiaus kelius, bet nueisiu.

***