Frozen ground.

 I'm feeling lower than a ground - http://www.youtube.com/watch?v=eiQr0B7JV2c&list=WL8C5D6FED2955DF63

***

 Šalta. Viduje. Ir tuščia... Dėl to ir bandom užpildyti viską visokiom nesąmonėm. Bet, kaip tu ir sakei, dėl to, kad viduj tuščia, nereiškia, jog reikia būti negražiom ;D Ir iš tiesų, daug visko "reikia", dar daugiau visko norisi. Ir artėja Kalėdos, ir aš jau galvoju apie dovanas. Apie kiekvieną iš jų galvoju. Nežinau, kodėl šiemet taip anksti apie tai pradėjau galvoti. Nors gal ir žinau. Noriu kad greičiau viskas praeitų. Ir šie du mėnesiai bus košmariški (lyg kiti nebuvo tokie...), bet aš tikiu, kad po jų viskas eis į gerą. Ir kad operacijos praeis sėkmingai, ir kad darbai atsiras, ir kad mokslai prasidės, ir kad jie augs sėkmingai, ir kad jie susiras būstą, kokio nori. Tiek daug visko... Ir nieko, visiškai nieko, negaliu padaryti.

***

  Ir vėl po truputį prasideda socialinė atskirtis. Bet šį kartą ne dėlto, kad nėra laiko net įkvėpti taisyklingai, o dėl to, kad aš pati to noriu. Nes kažko trūksta. Kažko labai trūksta.... Ir norisi tą trūkumą susirasti savyje, ir atrodo, kai išgydysi save, galėsi būti geras ir kitiems.

***

  Darbas manyje ugdo žiaurų egoistiškumą. Tokį tragišką. Ten visi ant tiek savimi susirūpinę ir visas problemas beria "psichologei", kad aš kai susitinku su savo draugais, ar grįžtu namo, man norisi kalbėti tik apie save. Ta prasme, labai atsiprašau. Bet turbūt per tas 10valandų per dieną klausymosi apie kiekvieno žiauriai svarbius reikalus (yeah, right. neduoda išeiginių, ojetus kaip blogai), aš nebegirdžiu iš tikrųjų svarbių reikalų.... Problemų. Bet viskas. Nuo šiandien stengiuosi pakeisti tai. Kitu atveju ir liksiu viena su savo egoistiškumu. 

***

  Vėl atradau aistrą gaminti. Kažkaip žiauriai smagu. Nesu beviltiška, uhuuu. Kiek daug dalykų apie save kartais nežinome, dėl to reikia pasiknisti giliau. Būčiau gera žmona turbūt, kai nebūčiau ragana ;D Šita tema irgi neišsemiama. Ir čia man kyla klausimas, ar verta bristi į tą pačią upę antrą kartą? Ypač kai paskutinį kartą viskas tikrai nekaip baigėsi. Ir kad viskas pasitaisytų reikėjo beveik metų ir pakeisti religiją. Hm. Na, bet kokiu atveju, dar turiu laiko apie tai pagalvoti. 

***

  Ai ir šiaip visų ir visko pasiilgau. Kad ir kokie košmariški metai atrodytų buvo, bet vistiek apie juos be šypsenos galvoti neišeina. Juk taip smagu buvo! Ir manau tai ir yra svarbiausia. Ir šiaip jaučiu žinių stoką. Tai einu pasiskaitysiu kokią knygą apie psichiatriją. Nes turiu dvi svajones šiuo metu. Dvi visiškai skirtingas svajones. O jos pačios neišsipildys. Nors ir kinkos dreba kaip tik įmanoma. BET VISKAS ĮMANOMA, kai labai nori, ane?

***

Another Love. http://www.youtube.com/watch?v=4ZHwu0uut3k