Būna kartais dienų kaip šiandiena. Dienų, kai nori nuversti kalnus, bet neverti. Kai nori išeiti, bet neišeini. Kai nori mokytis, bet nepajėgi atsiversti knygos. Būna savaičių, kaip iki šiol buvusios. Kai nori skaityti, bet visos knygos neatrodo tiek įdomios, kad verstum sekantį puslapį. Kai kitų gyvenimas atrodo žymiai nuostabesnis už tavąjį, bet tu nieko nedarai, kad gyventum geriau. Kai nori rašyti, bet įkvėpimo tam nėra ir visi žodžiai atrodo netinkami.
***
Aš pavargau. Aš pavargau nuo tavęs.... Kaip tu gali man sakyti, kad mane supranti, jei niekada nebuvai tokioje situacijoje.... Kaip tu gali man sakyti, kad aš nesuprantu, nors tu nė pusės nežinai. Kaip tu gali sakyti, kad žinai ką aš išgyvenau, ką patyriau, su kokiais žmonėmis susipažinau, jei tau ten viskas buvo viskas kitaip, nė kruopele prie to neprisilietei. Net neabejoju, kad ir tau buvo viskas šaunu, kitaip ten tiesiog negali būti, bet kartais norėtųsi, kad rastum savąjį kelią, o ne sektum kažkieno kito. Paskutiniu metu, tiesiog stengiuosi būti drauge. Ir stengiuosi tau padėti suprasti, kad mano prioritetas visai ne toks, kaip tu įsivaizduoji. Ne tai man yra svarbiausia dabar. Bet iki šiol mes matėm daug, ir jei vis dar galim draugauti, vadinasi neviskas yra blogai. Draugų būna visokių, net ir labai skirtingų. Sugersiu kiek galėsiu, tik nežinau kiek ilgai dar sugebėsiu.
***
Nieko nerašiau, nes paskutiniu metu esu paskendusi darbuose. Smagu žinoti, kad esi reikalinga, ir kad penkios minutės tavo laiko, kažkam gali atnešti įkvėpimą visai savaitei. Bet per tas penkias minutes gauni kažkokį elektros šoką, kuris padeda nusileisti ant žemės ir suprasti, kad šiam gyvenime nevisiems yra taip žiauriai gerai, kaip yra tau kartais. Kiti kartais taip ir nepatiria to jausmo, kai atrodo, kad skrendi.:) O aš jo jau irgi pasiilgau. Noriu skristi:) Noriu išskristi.
O pirmosios nuotraukos kopiją jau greit galėsi daryti savo išmaniuoju (:
AtsakytiPanaikintiJei iš tikrųjų tai žiauriai laukiu kada gausiu :))
Panaikinti