Pirmas blynas.

"I don't do drugs. I am drugs"

Visada sakiau, kad man su muzika susikaupti yra žymiai lengviau. Bet pastaruoju metu norisi tiesiog TYLOS ir RAMYBĖS. Pasileidžiu muziką tik tada, kai nenoriu girdėti savo minčių. Ir tai dažniausiai būna mašinoje, kelionės į arba iš universiteto metu. Norėjau rašyti, kad liūdna, jog pastaruoju metu mano gyvenimėlis sukasi daugiau mažiau tik Baltupių rajone, bet iš tikrųjų man patinka ką aš darau. Po metų intelektinio degradavimo ir organizmo nuodyjimo visais įmanomais būdais jaučiu žinių trūkumą ir tobulėjimo troškimą. Ir taip gera skaityti, kai kiekvienas žodis turi prasmę ir nereikia jo vesti į googletranslate, kad bent iš dalies pagautum apie ką eina kalba....
Italų ir prancūzų kalbos knygos guli po kaire ant stalo jau mėnesį laiko, atsiverčiu ir užverčiu.... Bet išgirdus itališką dainą, jos tekstas vis dar aiškus. NEPASIDUODU. Įkvėpimas grįš.
Mėgstu žmones aplink save. Kiekvienas kažką duoda ir kažko pamoko. Ką daryti, ko nedaryti... Šiandien sužinojau labai daug apie tai, ko nedaryti.
Kažkokia nostalgija gyvenimui. Gyvenimui TEN. Nors džiaugiuosi ir kiekviena minute ČIA, bet kartais atrodo, kad kažkas ne taip. Jau 5 mėnesius bandau suprasti KAS.
Kaip vienas Dailės Akademijos profesorius man kažkada sakė - reikia gyventi su perspektyva. Tai va dabar taip ir gyvenu. Smagu kažko laukti. O dabar aš laukiu Kalėdų. Pilna papkė idėjų kaip pakuoti dovanas ir kokius pyragaičius kepti. Ir mandarinai man visada jomis kvepia :) Jau visai laukiu sniego... Bet ir saulės pasiilgau. Labai. Net pradėjau mąstyti apie dirbtinos saulės privalumus ir ignoruoti tuos milijoną trūkumų.
O šiaip tai, šiandien Draugo diena, tai sveikinu Jus, mano brangenybės!
Vakaras skamba M83 garsais..... http://www.youtube.com/watch?v=PewE4ZctcmU&feature=related

"Un amico a tutti è un amico a nessuno." - Aristotle.