Controversial.

  Life. It is strange who you study Psychology and then have so many difficulties in your personal life. Like it seems you know how to solve the problem, how to act, what to say, how to say it. But the problem is, that at the end you are just a human as everybody else. And to solve other people problems seems much easier than yourselves. Making a break? Seems fair. At the end break ends after 24 hours because it seems too hard to be apart. But then again is it a good choice? I swear sometimes I just feel much more better just by myself, no stress, just me and my crazy thoughts. I don't know it's just so confusing. Take all the time you need to figure yourself out, but if you take it too long, the consequences might be not so pleasent.

   Anyhow, your actions are very controversial and make confusion. You don't realize it yourself I think. So like I don't know what to do. But allright, I have my life to live, 4 coming exams, birthday, christioning, festival upcoming to my life and I have to prepare for it. (especially that tiny exams part.fdoihsvbkjvf). 

   Trying to drink more water and eat more fruits makes me crazy, I need sugar. And fat. 

26/30.

    Rain bring me writing mood. Some alternative rock is playing in the background of my day. Today is a good day. Even though I could count all my muscules after this morning's work out. I think I did too much. Tomorrow I hope I won't cry.

    The life is pretty strange these days. I mean yes, exams are here, I have to study as hell, but it is so strange. In Lithuania, when exams arrive, everyone starts to party haha And yes, in Lithuania I have a lot of my friends which I can at least take a coffee, talk a little bit, just to make our heads clear after studying all day/all night. But here everyone seems like do nothing BUT studying. I mean, they are studying in their mother tongue language, and they are so stressed? Day after day I am starting to think what the hell am I doing here. Or maybe I am just that kind of person who can stay in one place for too long. Or I just can't choose a place to stay for my life. Well, goodluck to me to create a family! It's like I want to do so many things in the future, and I feel like I am living my dream, right now, right here. And all my plans sounds amazing, and actually they are coming true. Or maybe is just Torino with it's magic that helps. But sorry Torino, you are not a city where I would like to live. I feel like I am putting my life piece to piece and creating something beautiful. But then again, I feel like I am walking this way all by myself, which is kind of sad. But maybe this is my destiny, to be all by myself and live my dream alone? 

     I love to descover something new every day, yesterday I descovered Josh Record, I just fell inlove with his music, I have no words to describe how good his music is. I just....Love it.

I haven't done my inspiration blogs for a long time, because I don't feel motivated at all these days. But starting form yesterday I finally started to do things to change this situation. Go away lazyness! But I would like an evening which calls "A little party never killed nobody". Maybe soon. I hope.

And at the end of the day you live life and I live movies. There's no such thing as Love.

Where was I?

   Sunday blues got me here. Sekmadienis buvo tikras sekmadienis, su nostalgija, liūdesiu ir nuovargiu. Kai veiklos nėra - nieko daryti ir nesinori, kai laiko vis mažėja - poreikis naujoms veikloms didėja. Šiuo metu esu kažkur in between. Pradėjau galvoti ko noriu, kaip noriu ir ką su tuo galiu padaryti. Tikslai lyg ir aiškūs. Motyvacijos, žinoma, stinga (nothing new to say here), nors kartais atrodo užsimotyvuoji taip, kad net raumenis skauda. Bet šią savaitę nusprendžiau - to plano "nuo pirmadienio pradedu/metu/imuosi/t.t." realizavimu. Viskas ko reikia mano gyvenime šiuo metu - yra gera rutina. Nes jos kaip niekada stinga. Eiti miegoti 4tą valandą ryto, nes pokalbiai rimtomis temomis kažkodėl plėtojasi geriausiai būtent po vidurnakčio. "Vuoi dormire? -No. -Quindi parliamo". Ir taip labai dažnai. Jau atrodo visko čia pas mane su kaupu. 

    Yra trys dalykai, kuriuos man yra žiauriai sunku išspręsti. Ir nežinau ką daryti. Jaučiuosi truputį įspausta į kampą. Bet tikiu, kad visa tai išspręsiu anksčiau ar vėliau. Geriau aišku būtų anksčiau. 

    Vasara pakolkas atrodo labai smagi. Nepaisant dviejų mėnesių sesijos. Goodluck with that girl. Kartais tikrai LABAI nekenčiu italų kalbos. Kodėl aš čia norėjau atvažiuoti. Kodėl aš čia važiavau? Boooh. Tas kelias vėl atrodo labai jau išsišakojęs. Ir nežinau kiek aš noriu būti gelbėtoja, bet turbūt noriu, jei esu šioje padėtyje, kurioje esu. 

   Pamiegojus viskas vistiek atrodys kitaip.

Savaitės įkvėpimai.

   Įtempta savaitėlė buvo. Pavargau... Bet it is how it is. Mano šios savaitės gyvenimėlis nuotraukose atrodo maždaug taip: 

Fell in love with ice-cream again.

Food.

Finding new places.

Parties and best friend.

The Boy again.

Savaitės įkvėpimai.

    Nauja savaitė - nauji įkvėpimai. 

Paskutiniu metu laikas lekia kažkaip nenumaldomai greitai ir sunku susigaudyti kas iš tiesų vyksta. Paskutinės penkios dienos buvo kažkas nerealaus, kažkas kitokio mano itališkame gyvenimėlyje... Daug minčių, daug vidinių pokyčių, daug juoko ir prisiminimų.... Tačiau viskam pasibaigus užpuola kažkokia nostalgija.... Sumaištis. O gal tik egzistencinis nerimas. Juk iš tiesų taip niekas ir nežino. 

Jūra... Visada yra vieta, kurioje įkvėpimo ieškoti nereikia.

Skirtingų kavos rūšių ragavimas su draugais.

Ledai ir Geriausia draugė.

Kelionės su draugais ir serpantinas....

Maistas buvo šios savaites pagrindinis akcentas.

Savaitės įkvėpimai.

Viena iš įsimintiniausių Milanodizaino savaitės instaliacijų.

   Stumiant laiką, kad nereikėtų mokytis, atradau labai fainą dalyką kituose bloguose - savaitinius įrašus su nuotraukomis, apie 5 pačius įsimintiniausius savaitės įvykius. Man šita idėja labai patiko, todėl ir pati nusprendžiau kiekvieną sekmadienį įkelti po penkis dalykus, kurie tą savaitė man kėlė įkvėpimą - šypseną - ar šiaip norėčiau tai prisiminti.

Brunch with Dad.

Buvo siuntinių ir laiškų savaitė :)

Pagaliau atradau motyvacijos mokytis.

The boy.

Kas būna, kai būna.

   Nežinau. Kai būna daug galimybių, sunku išsirinkti. Kai išsirenki pradedi galvoti, ar gerai pasirinkai... Visa savaitė kažkokios dėlionės kurpimas į vieną vietą buvo. Nors atrodo, aš gal tik dabar iš tiesų normaliai ir atsigavau. Iki šiol visko nežinau, bet gal ir geriau.

  Kodėl blogi dalykai visada traukia labiau nei geri? Arba kodėl geri dalykai galiausiai pasirodo, kad nėra tokie geri? Visas gyvenimas ir sukasi kaip kažkokia sugedus karuselė. Norisi kartais ją sustabdyti, pakeisti joje besisupančius žmones, o tada vėl iš naujo... Esančią tuštumą ir vėl pildau kažkokiais keistais dalykais. Bet iš kur ta tuštuma atsirado? Į kalniuką nuo kalniuko.

  Ir kaip keista, kad pokalbiai su nepažįstamais žmonėmis gali duoti tiek daug. Kaip paprasčiausi žodžiai gali leisti pasijusti super special. Rytiniai pokalbiai irgi labai super. Garuojant ką tik išvirtai kavai ir šviežiai paruoštoms salotoms. Ir sportas yra super. Išbėgti savo rajone pusvalandukui, nes daugiau bėgti nesinori, nes baisu, kad koks kebabas nenučiuptų. Bet tai tampa atgaiva sielai. Kelionės irgi. Ir vakarėliai. Ir pasimatymai.

  Keista kaip nuotaika gali keistis nuo oro. Atsibundi lietingą dieną ir nors ir jautiesi laiminga, kažkas atrodo ne taip, nesinori eiti į lauką. Nesinori lipti iš lovos. Ypač kai ta lova namuose, kur išlipus iš jos nebus bendros erdvės pachillinti kartu. Bet kai šviečia saulė... Kai šviečia saulė net ir anksti atsikelti yra žiauriai malonu. Nors dabar ir turiu šiek tiek problemų ties susikaupimu... Bet matyt ne tik saule čia kalta... Visi planai, norai. Realiai mėgaujuosi tiesiog tuo "čia ir dabar". Beprotiškai jau jis malonus.

  Priversti žmogų ir vėl šypsotis po ilgo laiko tarpo. Hm, kelia šypseną. Išvis, žodžiai turi tokią galią kad net baisu. O gal šitas magiškas miestas turi tą galią. Tik paprašyk - prašau, turi. Kai pagalvoji gyvenime turi viską ko nori. Visa kita ne taip ir svarbu tampa. Būna žmonių kurie trikdo, būna žmonių kurie tikisi iš tavęs kažko kito, bet at the end... Pats renkiesi kaip gyventi. 

  Labai nemėgstu žmonių kurie sako kad žino daugiau už kitus. Good for you, gyvenk savo gyvenimą. Aš geriau žinosiu mažiau, bet gyvensiu savo. 

  Noras paskrudinti skūrą yra kažkoks nenormalus. Atrodo liko vos 11 dienų, bet per jas gali atsitikti tiek daug. Ti penso :) Sei bella da morire. Ak tie makaronai :) 

O sportas gydo. Cha.
https://www.youtube.com/watch?v=JOlCUtxQW0Y