Savaitės įkvėpimai.

Viena iš įsimintiniausių Milanodizaino savaitės instaliacijų.

   Stumiant laiką, kad nereikėtų mokytis, atradau labai fainą dalyką kituose bloguose - savaitinius įrašus su nuotraukomis, apie 5 pačius įsimintiniausius savaitės įvykius. Man šita idėja labai patiko, todėl ir pati nusprendžiau kiekvieną sekmadienį įkelti po penkis dalykus, kurie tą savaitė man kėlė įkvėpimą - šypseną - ar šiaip norėčiau tai prisiminti.

Brunch with Dad.

Buvo siuntinių ir laiškų savaitė :)

Pagaliau atradau motyvacijos mokytis.

The boy.

Kas būna, kai būna.

   Nežinau. Kai būna daug galimybių, sunku išsirinkti. Kai išsirenki pradedi galvoti, ar gerai pasirinkai... Visa savaitė kažkokios dėlionės kurpimas į vieną vietą buvo. Nors atrodo, aš gal tik dabar iš tiesų normaliai ir atsigavau. Iki šiol visko nežinau, bet gal ir geriau.

  Kodėl blogi dalykai visada traukia labiau nei geri? Arba kodėl geri dalykai galiausiai pasirodo, kad nėra tokie geri? Visas gyvenimas ir sukasi kaip kažkokia sugedus karuselė. Norisi kartais ją sustabdyti, pakeisti joje besisupančius žmones, o tada vėl iš naujo... Esančią tuštumą ir vėl pildau kažkokiais keistais dalykais. Bet iš kur ta tuštuma atsirado? Į kalniuką nuo kalniuko.

  Ir kaip keista, kad pokalbiai su nepažįstamais žmonėmis gali duoti tiek daug. Kaip paprasčiausi žodžiai gali leisti pasijusti super special. Rytiniai pokalbiai irgi labai super. Garuojant ką tik išvirtai kavai ir šviežiai paruoštoms salotoms. Ir sportas yra super. Išbėgti savo rajone pusvalandukui, nes daugiau bėgti nesinori, nes baisu, kad koks kebabas nenučiuptų. Bet tai tampa atgaiva sielai. Kelionės irgi. Ir vakarėliai. Ir pasimatymai.

  Keista kaip nuotaika gali keistis nuo oro. Atsibundi lietingą dieną ir nors ir jautiesi laiminga, kažkas atrodo ne taip, nesinori eiti į lauką. Nesinori lipti iš lovos. Ypač kai ta lova namuose, kur išlipus iš jos nebus bendros erdvės pachillinti kartu. Bet kai šviečia saulė... Kai šviečia saulė net ir anksti atsikelti yra žiauriai malonu. Nors dabar ir turiu šiek tiek problemų ties susikaupimu... Bet matyt ne tik saule čia kalta... Visi planai, norai. Realiai mėgaujuosi tiesiog tuo "čia ir dabar". Beprotiškai jau jis malonus.

  Priversti žmogų ir vėl šypsotis po ilgo laiko tarpo. Hm, kelia šypseną. Išvis, žodžiai turi tokią galią kad net baisu. O gal šitas magiškas miestas turi tą galią. Tik paprašyk - prašau, turi. Kai pagalvoji gyvenime turi viską ko nori. Visa kita ne taip ir svarbu tampa. Būna žmonių kurie trikdo, būna žmonių kurie tikisi iš tavęs kažko kito, bet at the end... Pats renkiesi kaip gyventi. 

  Labai nemėgstu žmonių kurie sako kad žino daugiau už kitus. Good for you, gyvenk savo gyvenimą. Aš geriau žinosiu mažiau, bet gyvensiu savo. 

  Noras paskrudinti skūrą yra kažkoks nenormalus. Atrodo liko vos 11 dienų, bet per jas gali atsitikti tiek daug. Ti penso :) Sei bella da morire. Ak tie makaronai :) 

O sportas gydo. Cha.
https://www.youtube.com/watch?v=JOlCUtxQW0Y

Che confusione...

   Sara' perche ti amo.
   I am so lost I don't even remember when I was lost this much before. Trying to figure out my life. Try to make good decisions... But it seems that pas 38 hours were full of crazyness and reaaaally bad ones. Of course, at the end it all ended good. Well, maybe not for all. But still. I don't know, should I feel special because many people loose their memory when they are with me, or should I feel really bad.
I asked for one, I got two and un po piu... Life is like a complete mess at the moment. And I have to concentrate my thoughts on other things, because otherwise I will be screwed, and this is not what I want at all.

Arrivederci.

Rain of Confetti.

I feel inspired for like 5 minutes and then it's gone.

Cherry Blossom.

   Spring should bring new beggining, isn't it? As much as I want to believe in this - it's very hard. All I see everyday is fake faces and fake emotions. You are always scared to leave the table first, because you know - they will talk about you. Even though, you know they already do. There some voices in the house that makes me nervous. But the world is all about the voices. So can you here me even when you don't see me?

   To feel something is the greatest gift of all. To feel happy, to feel loved, to feel important, to feel in the right place on the right time... Sometimes by wrong people or wrong situations. But this makes us who we are, right? Or left? :) And all the time you have to choose. How to communicate, what to say and what not to, to hide or to show off. A little bit of everything. 

Ma in concluso sono felice'. Penso DI si' :)

 

Stop.

   Sometimes I just want to stop/skip/delete a scene from life. Too bad it is impossible. To bad I can not do anything right now to make them feel better and because of that I am feeling that too. Never felt so desperate and powerless...

   What doesn't kill you makes you stronger, huh?

Piano Piano.

 

  Press play don't press pause. Life is beautiful! Since I moved my living place, and now my lovely home is Italy, I decided to start to write in English, since it is a language which is understandable for everyone (well maybe not italians...no offence haha).

  So my life is great! Despite that stress which has been following me the whole week. But all stuff seems to be solvable, so tonight I am going to RELAX. Finally some party is coming to my life. Finally I will talk in another language than italian! I am so happy you guys can't even imagine. 

  The sun is shining here like it's summer in Lithuania. Soon I will go to get some tan! Because right now I feel like I am a white pigeon in the sea of dark ones. No fun. 

   The atmosphere at home is getting better every day, I think we are finally starting to like each other! How fun is that??? I think we finally will get a long. The most important thing, when you live with boys is to tell straight what you like and what you don't like. Because by showing them without saying is not going to work... 

   Even though, my head is currently a terrible place to be, I feel that everything is going to change very soon. As my beloved said to me today "Nothing will surprise me anymore. I am happy that everyday you receive more and more challenges and that you are able to solve them. Proud of you girl!"

  And I found love for sports again, can't describe how good it feels to do it! Every day. Can't believe I am actually started to do them when I said I will. My will sense is getting stronger as I see hehe.

  This city for me will always be a city which talkes for himself. With the smell of strong coffee and freshly baked buns. With parties and songs. WIth people and places. And since three weeks - with efing hard studies and italian language all along. 

   But well. Life is beautiful, isn't it?   http://www.youtube.com/watch?v=1MxNGzTKQQo&list=WLO70mkf0pY-ZvtcGNB9Kp5fGPecbtlMsi